vinguriuoti

vinguriuoti
vinguriúoti, -iúoja, -iãvo intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, viñguriuoti -iuoja, -iavo Rtr, Š, BŽ54, NdŽ, KŽ, DŽ1; L 1. būti vingiuojančio pavidalo: Tokie takeliai viñguriuo[ja] Yl. Numindytas [takas] vinguriavo pačia skardžio pakrašte J.Jabl. Tylėdami krutėjo plačiu vieškeliu, kuris geltonuodamas vinguriavo tolyn tolyn LzP. Ta upis viñguriuo[ja] Telšių linkuo DūnŽ. Beržyno papėdėje Nova vinguriúoja Grš. Srauni upelė, vinguriuodama lankoje, gurgėjo Žem. | Vilnimis jam plaukai ant kaktos vinguriavo J.Paukš. ║ daryti vingius, sukioti: Kaip ari viñguriuodamas, ark tiesiai Pgr. Minijos vanduo vinguriavo per plačias pievas rš. | prk.: Mintys vinguriavo tarp kažkokių aštrių skeveldrų ir dažnai nutrūkdavo J.Mik. 2. BŽ47 raitantis, rangantis slinkti, judėti: An kelio išsirangęs i vinguriúoja žaltys Ūd. Visu kūnu vingur vingur vinguriuodama stengiasi pamažu kur iššliaužti Vaižg. Ilgas, laibas jos (ūdros) kūnas vinguriuoja kaip žuvis ne tik vandenyje, bet ir sausumoje, vinguriuoja ir ilga, labai raumeninga uodega T.Ivan. Gyvatė par pat vidurį kiemo viñguriuo[ja] Krš. Ant grindų šliaužiojo išblyškę, be saulės augusios varlės, o aplink kojas vinguriavo slidūs žalčiai A.Vaičiul. Jau iš tolo išgirsdavome giesmes ir pamatydavome keliu vinguriuojančią maldininkų virtinę V.Myk-Put. | Sušnarėjo jovaro šakos, ir keli pageltę lapai vinguriuodami nusileido prie Katrės kojų V.Myk-Put. Visi dar miega, dar joks dūmelis nevinguriuoja iš kamino rš. | refl. Rtr: Gyvatė gylį kaišiodama vinguriuojasi žolėse rš. 3. mosuoti: Šuo tave pažįsta da[r]: su uodega viñguriuo[ja] Jrb. Kad vinguriúoja šuo uodega, kai tik paglostai Srv. Paleisk katiną: matai, kad pyksta ir uodega vinguriuoja Trg. Šuo pajutęs oloje pelę ėmė uodega viñguriuoti Jn. Žolė lingavo pavandeniui ir vinguriavo plonyčiais žalčiais M.Katil. ║ refl. sukiotis: Šunelis viñguriuojasi prie žmonių Šk. 4. mirgėti: Žvakės šviesa titnago pakraštėlėmis žaidžia, vinguriuoja sakytum raides išvedžioja rš. 5. ringuojant dainuoti: Kulminacinėse vietose melodija pašoka į viršų, net į kitą registrą, o šiaip ji gana ramiai vinguriuoja LKXIII184. Ore plazdėjo, vinguriavo vieversio daina rš. ║ tr. giedoti: Paukšteliai, kiekvienas kitokiu balsu vinguriuoja savo giesmę Žem. ║ rėkti: Klikus riksmas virtuvėje vinguriavo, liejosi P.Cvir. 6. prk. išsisukinėti, laviruoti: Vinguriuok nevinguriuok, vis tiek neišsimeluosi Trgn. Profesoriaus veidas griežtėja, jis nuostabiai vinguriuoja tarp bičiuliškumo ir viršininkystės rš. Vinguriuoja (kalbėdamas) kap žaltys Lp. Jie neatsako tiesiai, ar kaltinamieji parapijonys kėlė triukšmą bažnyčioje, ar ne, tik visaip vinguriuoja ir graso lietuviams A.Sm.
◊ [su] liežuviù vinguriúoti
1. pataikauti: Viñguriuo[ja] su liežuviù kaip šuo su uodega Jrb.
2. be reikalo kalbėti: Koki čia negerumai; nepristok, liežuviu nevinguriuok, ir negerumų nebus Brš.
\ vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti; išvinguriuoti; nuvinguriuoti; pavinguriuoti; suvinguriuoti; užvinguriuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • vinguriuoti — vinguriúoti vksm. Apliñk kójas vinguriãvo žalčiai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vinguriavimas — vinguriãvimas sm. (1) DŽ1 → vinguriuoti: 1. Kelias tęsėsi per mišką su dideliais vinguriavimais rš. 2. Rato vinguriãvimas PolŽ132. 3. → vinguriuoti 5: [Suvalkiečių] dainavimui nėra būdinga žemaitiškas melodijų vinguriavimas rš. 4. → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vingurti — viñgurti, a, o JI356, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vìngurti NdŽ; D.Pošk, S.Dauk BzF198 žr. vinguriuoti: 1. Yl Tas kelias viñgura viñgura par tą mišką Ms. Srauni upelė, vingurdama lankoj, vienokiai pasišūkėdama per akmenėlius, gurgėjo Žem. Bėg… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vinguruoti — vinguruoti, uoja, ãvo, vìnguruoti, uoja, avo 1. žr. vinguriuoti 2: Jis bėgdamas vinguruoja kaip žuvis plaukdama Up. 2. žr. vinguriuoti 3. | refl.: Trečiasis [aitvaro] sieksnis arba uodega – visai baltas ir plokščias, lyg koks abrūsas vinguravos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvinguriuoti — intr. vinguriuojant artintis: Grioviai išdžiūvę, balos išsekusios, tik Eglinė, atvinguriuojanti iš miško pelkių, srauniai gurgena per kaimą V.Bub. Atsigręžęs stebėjo atvinguriuojančią sukilėlių vorą rš. vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvinguriuoti — Rtr, NdŽ, išviñguriuoti JI662, BŽ181, Rtr, KŽ 1. tr. išvingiuoti, vingiais išraityti. | refl. NdŽ, KŽ: Išsivinguriavę keliai rš. Venta po plotmą visaip išsivinguriuoja, skiriasi į šakas Žem. | prk.: Mintis išsivinguriavo sąmonėje netikėtai kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lamstyti — 1 lamstyti, o, ė tr. DŽ, lamstyti BŽ579 1. K.Būg, Kos151 lamstais, rievelėmis austi: Lamstyti audeklą Kv. 2. BŽ579 vinguriuoti raštais, raštuoti. 3. lankstyti; iter. limti: Lamstyti medį J. 4. žr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lungurti — luñgurti, a, o intr.; N, luñgurti, ia, ė [K] 1. žr. lunginti 1: Šuo lungur su uodega Krz239. 2. giedoti, raitant balsą, vinguriuoti, ringuoti: Kažin kas taip tęvai lungura, kad net baugu Vvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvinguriuoti — intr. 1. nutolti vingiuojančiu pavidalu: Čia nuvinguriuoja Želsvos upelis rš. Jo akys nuolat krypsta į krūmokšnius, kur pasislepia per gilias sniego pusnis nuvinguriavusios rogių pravėžios rš. 2. nueiti sukinėjantis: O čia Kazytė nuvinguriavo pro …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavinguriuoti — intr., paviñguriuoti NdŽ 1. kurį laiką ar truputį pavingiuoti: Keliukas, vos pavinguriavęs tarp retų pušaičių, išnyra į patį ežero krantą rš. 2. kurį laiką ar truputį rangyti: Protingiausias už visus keturkojus padarus tik pavinguriavo uodegaite …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”